- vienburvis
- ×vienbur̃vis, -ė (hibr.) adj. (2), vienbùrvis (1) KŽ
1. kuris vienos, tokios pat spalvos, vienspalvis: Visų mergų vienbur̃vės skaros J. Vienburvis drabužis, t. y. vienoniškas J.
2. panašus, vienodas: Anie broliai tai visi vienbur̃viai Skr. Tokie vienbur̃viai juodu – rodos, vieno tėvo, vienos motinos vaikai Šmk. Sėsk šalia manęs, seniuko, būsim abu pliki vienbur̃viai Lnkv.
vienbur̃viai adv.: Mudvi šiandien vienbur̃viai apsirėdžiusios Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.